mobiles.lt forumas
Ne į temą => Kita => Temą pradėjo: Viltė Vasario 11, 2008, 13:00
-
Prašau, kad atsakytų tie, kurie internete "gyvena", bet turi noro nuoširdžiai patart.
Situacija tokia: Turiu vaikiną (24m. Studijuoja biofiziką) Jis toks pat kaip jūs, IT fanatikas. Kartu esam 2m. Jis man brangiausia ir geriausia, ką turiu. Jis sako , kad aš jam brangesnė ir milijonus kartų geresnė. Su juo aš labai laiminga... buvau. Kol prieš pusmetį jis nenusipirko nešiojamo kompiuterio. Ankščiau savaitgaliai būdavo tik mūsų, nes abu - studentai, ne visada randam kasdien laiko. Žodžiu, dabar savaitgaliais būnam trise: jis, jo "plastmasinė dėžutė" ir aš. Negaliu tvert daugiau taip! Bet nesu ir tas žmogus, kuris keltų scenas ar ėstų nervus priekaištais. Savo ašarų jam taip pat nerodysiu, nereikia man gailesčio. Žodžiu aš tik sėdžiu ir ramiai laukiu. Laukiu kol jis pakels galvą nuo kompiuterio ir pats pamatys. Bet tas laukimas - žudantis. Nes atrodo, kad jam ta "plastmasinė dėžutė", kaip rūdys, priaugę nenugramdomai. Taigi - klausimas : Ar verta laukti?
P.S. Iš anksto pasakau :jūsų forumas ne pirmas išgirsta tokį kl. Ir atsakymas dažniausiai būna - reikia rasti kompromisą. Bet apie kokį kompromisą galima kalbėt, kai žmogus pakibęs prie interneto 24h/parą ir neskiria darbo valandų nuo hobio , laisvalaikio ar poilsio. Jam - viskas viename. Jo galvoj nuolat sukasi - būtinai reik patikrint naujus pranešimus... jau nekalbant apie tai, kokius informacijos kiekius jis kasdien suryja, nes turi, kaip jis sako, "koja kojon spėti su interneto laiku". Tarkim pvz. jis visą savaitę džiaugėsi, kad sekmadienį kartu pietausim. Pats viską paruošė, stengėsi...Atsisėdam, valgom, suskamba mano tel. Per tas keliasdešimt sekundžių, kol kalbėjau, jis nubėgo prie kompiuterio! Aš jau ir pavalgiau. Jis vis dar rašo. Po 10 min. atėjo, suvalgė atšalusį maistą.
Aš jam uždrausti nieko negaliu ir net nenoriu. Bet esu su jausmais ir ,manau, kad jam tai - gili priklausomybė, kurią jis pripažindamas, sau padarytų didelę paslaugą. Bet gal jis niekada to nepadarys? Ir viltis tėra durnių motina?
-
Laukti? :) Skelbk jam ultimatuma: arba deze, arba as :D ir paziurek kas bus ;) jei deze viskas aisku O|-)
-
nu o tu ji pabandyk nuviliot nuo kompiuterio graziais apatiniais erotika t.t ;D jei nepades sitas nu tada aisku kompromiso nerasi, td belieka ultimatumas..
-
kompas yra kompas :D man irgi anksciau buvo liga, greit praejo ;) palauk, paviliok, viskas susitvarkys ;D
-
lg Ultimatumas čia jau kraštutinė priemonė.
Grazhvee tavo patarimas geras. Ir kiekviena protingesnė mergina tuo naudojasi. Bet vis tiek jūs nepagaunat esmės - negaliu visą laiką stengtis tik aš. Neįdomu. Aš irgi noriu dėmesio. Va čia ir yra esmė. Nejau jūs nežinot, ko visom merginom- be išimties- reikia?? - dėmesį joms reikia rodyt. :)
-
/me niekada nerodo dėmesio kai pana to tikisi ir laukia :P
Pabandyk tu jam būt šalta, nesistengt dėl jo ;) Tada ir pamatysi ar jis bent kiek pasiges tavęs tokios kokia buvai. Jei taip tai gal vėl sueisit normaliai, jei ne - liks tik vienas kelias ::)
-
reiktu skirt 2 skirtingus dalykus darba su PC,ir seip...?
Jai zmogus dirba....?
-
hmmm....Dėkui CRONUS ;)
-
...aš irgi turiu priklausomybę... anksčiau nuo savo moters... vėliau... nepasakosiu... dabar - kompiuteris. Nėra kompromiso. Gyvenime tik ultimatumai arba susitaikymai su padėtim. ... Aš vedęs 16 su puse metų... Stengtis turi abu... dėl savęs... dėl antros pusės...vėliau - dėl visko... dar vėliau - dėl nieko. Apsitrini, supanašėji, viskas aišku iš pusės žodžio. Negali vienas be kito. Jausmus patikrina tik laikas...
-
winci pribloškei. Tu 18-kos vedei ir vis dar gyveni su ta pačia moterimi ir visada buvai jai ištikimas ??? Aišku čia ne mano reikalas ;) Jeigu ką, tai manau , kad esi laimigas, jau vien dėl to kaip kalbi apie gyvenimą :) dėkui :)
-
Man tai keista kaip IT fanatikas tik dabar sugebėjo kompiuterį nusipirkti ir prarasti ryšį su pasauliu...kur jis anksčiau buvo.
-
wyshniukas šeip jau paprasto kompiuterio jis neįsimesdavo į kuprinę ir neatsinešdavo jo pas mane arba i kavinę arba... VISUR :) Ką ir kiek jis namuose veikdavo su savo paprastu kompiuteriu man nerūpėjo ir nėkiek neerzindavo. Bet dabar - mes visur - trise.
Nors šeip net nežinau, protingas tavo pastebėjimas, nes kai rimčiau pagalvoji, gal aš jam natūraliai pradėjau mažiau rūpėti. kaip ir kažkas paminėjo pirmai, dabar pabandysiu būti šalta, ir pažiūrėsim . Nuo to, kaip sureaguos , viskas ir bus manau, aišku.
-
Būsiu tuo, būsiu anuo ... :D Būk savim. Pasakyk tiesiai šviesiai, kas per problema ir bandykit spręsti abu. Nereikia apsimetinėt - juk ne teatras, kam vaidint vienas prieš kitą. Tu leisi jam retžygiais (nustatyk laiką - pvz. 15 min. per valandą) naudotis kompiuteriuku, jis tau skirs daugiau dėmesio. Jei ne - problema išsprendžiama grubiai. Gordijaus mazgas - reik kirst kalaviju. P.S. kompiuterio nedaužyk - problemos neišspręsi :D Ką patart - nežinau. Jei man toks ultimatumas - kompas prigestų...
-
Jei ne zaidimus prie to pc jis zaidzia, duok jam laiko uzdirbt savo milijona, po to jau ir demesio netruks. Kol jauni zmones negalima pririst geleziniais panciais. Galu gale pas mane su mergina gana panasi situacija buvo, taciau vienas kita supratom, na galu gale as truputi ir pakeiciau darbu stiliu ir dabar daugiau ar maziau viskas ok.
@winci - poetas tu pas mus :)
-
oho kiek lovelasu :) PAtarimai po patarimu. Tavo vietoj pasakciau jam y akis kad per laptopa neranda jis laiko tau. Jei nereguotu, pasakyciau vel, bet grieztesniu tonu. O jei vistiek nereguotu, mesciau laptopa ant zemes ir dar pasokineciau :D laikykis, sunkokas atvejis ce tavo :D